Vakar buvau viename jaunų žmonių susibūrime, kur pažinojau tik kelis žmones. Sužinojau daug vardų. Deja, vardai su veidais tikrai nesulipo. Dažnai atsidūrę nepažįstamų būry jaučiamės kiek įtemptai. Rodos, nė nežinai nuo ko pradėti, apie ką kalbėti.
Šiandien pirmą kartą dalyvavau projekte su sekmadienio grupe, o tai reiškia, jog vėl atsidūriau nepažįstamų būry. Tik šįkart viskas buvo kitaip. Tiesa, pradžioj jaučiausi taip pat nejaukiai, bet buvau pasiryžus šypsotis. Šypsenos užteko. Atgal gavau šimtus šypsenų iš vos šešių žmonių.
Rimas apdovanoja savo kerinčia šypsena kaskart vos susitikus žvilgsniams. Eglė, prasilenkdama, vis kaip vaiką kalbindama sučeksi ir mirkteli. Rita anąkart su Goda gamino šokoladinį padažą, todėl dabar ji – padažų specialistė, ir nepraleis progos apie tai priminti. Samanta tyliai kikena, – jos su Joana juokauja. Aurelija vis užsidengia veidą rankomis – jai čia tiek daug neišbandytų ir jaudinančių dalykų. O Eimantas kruopščiai ir ilgai vargęs smulkindamas kumpį dabar jau kalbina merginas, nes jo bičiulio Aivaro šįkart nėra.
Visi, įkaitę po darbų jau sėdim prie šauniai paserviruoto stalo ir daug juokiamės. Nepamirštam ir sudainuoti Elenai „su gimimo diena“. Šilta sekmadienio popietė, kokios nė nesumanytum tikėtis nepažįstamų žmonių būry.
Atsisveikinimas trunka ilgai.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą