Mes vis dar gaminam, o jūs?

Pasakoja Joana.

Puikus pavasarinis sekmadienio rytas man ir Sigitai. Susitikome parduotuvėje, apsipirkome. Mažai ką reikėjo pirkti, kadangi mūsų receptukas buvo labai pigiai skanus. Kepėme saldžias desertines užkepėle.
Dalinamės receptu: sausi pusryčiai sumaišomi su kondensuotu pienu, lydytu karštu šokoladu ir lukštentomis saulėgrąžomis; viskas gerai sumaišoma ir tepama ant talerių; dedama į orkaitę ir kepame kol apskrus. Skonis pasakiškas!
Pasivaišinę patys, sulaukėme svečių ir pasidalinom gėrybėmis. Juk gavosi net 4 skardos! Visiems užteko – pavaišinom visų bičiulių auklėtojas, savarankiškas merginas bei socialinę darbuotoją Snieguolę! Tikimės, kad visiems patiko kaip ir mums. Užpildėme sąsiuvinukus, įsiamžinome, atsisveikinome ir išsiskirstėme iki kito sekmadienio! Pasikroviau gerų emocijų visai dienai! Gražių visiems dienų ir šilto bei nelietingo pavasario!

Dėkingumo pliūpsnis

Grįžtam su naujais įspūdžiais!

Dalinasi Joana:
Dėkoju už džiaugsmą, kuris, žinau, manęs dar laukia. Dėkoju už vis didesnę darną mano namuose. Už mane supančių žmonių gerumą ir sklindančią šilumą. Dėkoju už patirtus dalykus, kurie man padeda augti ir tobulėti. Dėkoju už naujoves, apie kurias netrukus sužinosiu... Dėkoju visiems, kurie man dovanoja dėkingumo jausmą, jis daro mano gyvenimą turtingesnį. Tobulėkim ir toliau būkim visi drauge.

Trumpai :)

Pora nuotraukų iš popietės Apuolėje drauge švenčiant Motinos dieną!

"Ge­ru­mas nie­ko ne­kai­nuo­ja, bet jo ver­tė – di­džiu­lė"

Apie mūsų draugystę su Apuolės gyventojais rašo "Bičiulystė".
Labai džiaugiamės ir dalinamės šiuo džiaugsmu su jumis!
http://www.biciulyste.lt/content.php?pid=36

Linkėjimai nuo sekmadienio grupės! (Joana)

Sveiki visi, visi!!! Na ką, prasidėjo antrasis projekto etapas! Nauji savanoriai – tikri šaunuoliai! Labai greitai ir puikiai įsiliejo į mūsų būrį, visi aktyvūs ir noriai, sąžiningai kiekvieną savaitgalį keliauja pas jaunuolius. Praeitą sekmadienį gaminom vaflius, taip pat darėm piktogramas, bendravom, kūrėm ateities planus. Laikas prabėgo labai smagiai.

Visą savaitę laukėme kito susitikimo. Šįkart ėjome į parduotuvę, viskas vyko sklandžiai, jau ir Eimantas buvo su mumis (mat anąkart nedalyvavo, nes buvo prasižengęs). Tiesa, jis nevalgė šįkart mūsų gamintos vaisių mišrainės, jam nedera visas tas “jovalas” (atsiprašau už išsireiškimą, bet tai citata :)). Taigi, su juo gaminome rimtą vyrišką kiaušinienę, net iš 6 kiaušinių! Galiausiai, pavalgę, pasidalinę savaitės įspūdžiais, gavę praėjusio susitikimo nuotraukų ir prisijuokę, keliavom į lauką, kur vyko fotosesija :) (jiems labai patinka fotografuotis!)

Visi naujieji savanoriai labai puikūs. Jaunuoliai juos pamilo, džiaugiasi ir laukia kitų susitikimų. Tiek naujienų iš sekmadienio grupės!

Mūsų kieme buvo šventė

Miglė: Po trumpos pertraukėlės grįžtame į eterį ir vėl prašome Jūsų dėmesio.

Bene prieš mėnesį, vasario pabaigoje, ragavome pirmųjų mūsų visų bendro darbo vaisių. Surengėme šventę globos namų darbuotojams, svečiams ir sau patiems – „atidarėme kavinę“.

Susirinkę gerokai anksčiau dalijomės darbais bei nekantriai laukėme pirmųjų svečių. Viskas klojosi kaip sviestu patepta, jaudulys nesutrukdė pareigingai atlikti darbus ir maloniai aptarnauti taip pat kiek besijaudinančius svečius.

Sėdėjau šioj „kavinėje“ gurkšnodama arbatą ir mąsčiau sau: „Va, dabar tikiu. Džiaugiuosi, kad Rūtai ir Elenai užteko tikėjimo pradėti visa tai nemačius“. Iš tiesų aplankė keistas tikrumo jausmas, kad viskas taip arti, taip pasiekiama. Tokioj kavinėj lankyčiausi dažnai. Tokioj kavinėj nesijauti vienišas, gauni daug daugiau nei užsakytą pyrago gabalėlį.

Šilti darbuotojų ir direktoriaus atsiliepimai įkvėpia drąsos nesustoti. Viskas gerai. Taip ir turi būti. Ir laimingas kiekvienas prie to pridėjęs savo ranką. 

Rūta: Taip laukta diena – Didysis Pirmadienis – aptarnaujami pirmieji garbingi ,,Kavinės Kitaip“ lankytojai. Daug jaudulio, entuziazmo, šiltų šypsenų. Gėris sklando ore, jaudulys šalia, – juk norime, kad viskas būtų atlikta vykusiai. Pradedame nuo kiek pavėluotos įžangos, papasakojame apie projektą, tęsiame meniškomis nuotraukomis ir galiausiai kviečiame lankytojus pasivaišinti kavinėje. Vienus svečius keičia kiti. Padėkos. Ir galiausiai po gero darbo jaunuoliai, aptarnaujami savanorių, mėgaujasi pyragu, arbata ir nuotraukose užfiksuotais prisiminimais. Drauge susitvarkę žadame susitikti ateinantį savaitgalį. Jaunuoliai negali to sulaukti...

Man įstrigo vienos ,,Kavinės Kitaip“ klientės žodžiai: ,,Tiek daug dėmesio nesu gavusi jokioje kitoje kavinėje. Čia gera būti, čia esi šiltai priimtas“.

Jovita: Buvimas ,,Kavinėje Kitaip‘‘ sugrąžino į prisiminimus, kai dirbau Airijoje su senais žmonėmis, kurie turėjo psichinių ir protinių problemų. Žmonės, su negalia visur tokie patys – šypsenos, elgesys... Gera matyti juos laimingus ir reikalingus. Norėtųsi, kad šis projektas vyktų toliau ir taip pat norėčiau pati prie jo prisijungti. Niekada neturėjau baimės neįgaliesiems. Jaučiu simpatiją tiems žmonėms.

Antrasis Ernesto šeštadienis

Šį kartą mūsų buvo daugiau, prisijungė Rūta bei Rasa. Taigi, susirinkome virtuvėje, sukabinome plakatus ir mes su Rasa nulėkėme pasikviesti vaikų. Mūsų kelionė buvo nevaisinga, grįžome tuščiomis. Žygis buvo prisidirbęs ir suirzęs, todėl negalėjo, o kiti jau buvo virtuvėje. Pakeliui dar sutikome Geleną, ji pranešė, kad susirado naują draugę :)
Taigi veiksmas persikėlė į virtuvę. Rūtelė pravedė instruktažą bei parodė, ką gaminsime: makaronai su beprotiškiausiu padažu... Buvau paskirtas į Tomo ir Ričardo komandą. Mūsų užduotis buvo nuplauti grybus. Nieko nelaukdami nusiplovėme rankas, užsirišome prijuostes ir kibome į darbą. Kad laikas neprailgtų, ėmėme dainuoti. Tomas nieko nelaukęs užtraukė dainą, kurią mokėjo, Rička prisijungė. Neilgai trukus dainų dėka įveikėme dvi dėžutes grybų. Taip apsidžiaugėme savo darbu, kad vienas kitam davėme po penkis.
Veiksmas persikėlė prie stalo. Pradėjome lupti grybus. Vėl dainavome, o Tomas buvo toks nuotaikingas, kad sugalvojo pašokti :) Tai dar labiau pakėlė nuotaiką. Nulupome, supjaustėme tuos grybus ir mūsų šeimininkės ėmė kepti, o mes nulėkėme albumus peržvelgti. Tomas pakeliui vis šoko :) Kai makaronai jau buvo paruošti ir padažo kvapas vertė lydytis, mes susėdome prie stalo. Skaniai ir sočiai pavalgėme. Na, o Valė neatsisakė papildomos porcijos :) Baigusi valgyti Valytė garsiai įrodė jog buvo skanu ir sotu (nusiriaugėjo) :) Taip pat ji visą dieną vis vengė darbo, sakydama, jog nemoka ir panašiai, bet savanorės – tiesiog drąsinimo meistrės, ir galiausiai Valė viską puikiai atliko. Atėjo metas parašyti kažką apie vaikus. Akyloji Raselė Valei nupiešė paršiuką :) Valentina, žinoma, susigėdo, bet jos veide buvo šypsena. Tai privertė garsiai nusijuokti :) Rasa stebino savo įžvalgumu, Marija – dainavimo gebėjimais. Buvo malonu klausyti jūsų dainavimo :) Dalia stebino kantrumu aiškindama Daliui, iš ko padarytos žvakės. Na, o Rūtelė,
trumpai tariant, Šefė iš didžiosios raidės :) Tikrai malonu buvo dirbti su jumis ir, tikiuosi, dar turėsiu galimybių padirbėti kartu :) Iš jūsų visų (vaikų ir savanorių) galima pasimokyti šilumos, meilės, atsidavimo, kantrybės. Ech, jau jūsų visų pasiilgau :)