Jau antras mėnuo, kai mano sekmadieniai visiškai kitokie, nei būdavo iki šiol. Savo laiką planuoju taip, kad tik nepraleisčiau gražios popietės su būriu jaunuolių, trykštančių gera nuotaika ir entuziazmu. Kiekvieną sekmadienį išeinu pasisėmus tiek gerų emocijų, įspūdžių, kad dar kelias dienas tuo ir gyvenu. Gaila, kad laikas taip greitai bėga, ir tai jaučiame ne tik mes, bet ir mūsų jaunuoliai, kurie vis dažniau mūsų klausinėja: „Ar dar ateisit kitą sekmadienį? Kiek kartų mes dar susitiksim?“ Gal dėl to šįkart buvo mažiau triukšmo ir juokų nei įprastai. Gaminome baltą mišrainę, gėrėm sultis, girą ir net vaišinomės saldainiais. Vaikai labai mėgsta baltą mišrainę – ji jiems primena šventes. Susėdus prie stalo, visų nuotaikos šiek tiek praskaidrėjo, prisiminėm savo juokus, kurių po kiekvieno susitikimo vis daugėja. Tiesa, šįkart dalyvavome linksmoje foto sesijoje, – kiekvienas galėjo nusifotografuoti su kuo norėjo. Tai įnešė smagaus šurmulio ir visi atsisveikinom jau kur kas geresnėmis nuotaikomis.
2011 m. vasario 8 d., antradienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)

1 komentarai (-ų):
į nuotrauką žiūrint, tai apsiverkti galima.. stipru..
Rašyti komentarą